Vektorius yra atkarpa, kad su kryptimi ir ta prasme, reiškia fizinį dydį, yra esminė geometrija, jos grafinis pavaizdavimas susideda iš rodyklės, kurio viršūnė nukreipta į tyrimo mastą kryptimi. Pažengusiuose matematiniuose tyrimuose vektorius turi didelę reikšmę, nes jis naudojamas funkcijoms tirti ir problemoms spręsti, kuriose siekiama skaitmeninio ir grafinio funkcijos pavaizdavimo.
Vektorius turi šias charakteristikas:
Kilmė: Kai naudojamas vektorius, jis prasideda nuo taško, nuo kurio jis pradės įgyvendinti pagrindinį tikslą.
Ilgis: reikalingas matematiniam tiriamos funkcijos tyrimui, norint jį gauti, reikia apskaičiuoti modulį, kurio pradžios ir atvykimo taškai yra atitinkamai kvadratu ir šaknyje.
Kryptis: Tai rodoma atsižvelgiant į jo orientaciją erdvėje. Jis gali didėti arba mažėti, atsižvelgiant į tiriamą dydį.
Kryptis: iš esmės ji yra link vietos, kur rodomas rodyklės taškas, su kuriuo ji yra pavaizduota.
Pagrindinių tyrimų vektorių galima rasti Dekarto plokštumoje, kurio dvi dimensijos leidžia tirti taškų elgseną, siekiant nustatyti parametrus ir atsakus, kurie suteikia funkcijos atsakymus. Tačiau studijuojant 3D (erdvėje) vektoriai naudojami kaip koordinačių ašys.
Nors jis paprastai naudojamas geometrijoje, vektorius nenustoja turėti abstrakčios prasmės, todėl jis naudojamas tose srityse, kurios nepriklauso matematiniam skaičiavimui, pavyzdžiui: informatikoje, biologijoje, žemėlapių tyrime (kartografija) ir daug daugiau. Kai kontekste vartojamas žodis vektorius, atsiranda jausmas, kad einame iš pradinio taško į atvykimo tašką. Svarbu pažymėti, kad šio žodžio vartojimas kasdieniniame gyvenime nėra įprastas, tačiau filosofinė samprata mums sako, kad vektorius yra visas projektinis veiksmas, kurio kokybė ir intensyvumas yra kintamas. Parengdami planą, tikslą ar strategiją, kad pasiektume jau nustatytą tikslą, mes sukuriame psichinį vektorių, nukreiptą į mūsų siūlomą misiją.
