Kerštas yra bausmės forma, kurią taiko asmuo, patyręs prievartą, įžeidimus ar bet kokius veiksmus, kurie laikomi žalingais kito asmens neliečiamybei; Gavęs agresiją pasijutęs paveiktas, auka nusprendžia atkeršyti už savo agresorių, atlikdama jam žalingus veiksmus. Žmonės, kurie keršija šiuo keliu, siekia atlyginti jam padarytą žalą; Daug kartų kerštas suprantamas (iškreipta prasme) kaip teisingumo sinonimas, tačiau ši sąvoka labiau nukreipta į žalingą asmeninio lygmens prasmę, kaip malonu visai populiacijai.
Būtinybė atlikti nesveiką veiksmą prieš žalą padariusį asmenį yra vadinamas „ keršto troškimu “. Šis jausmas turi tiksliai apibrėžtą tikslą: padaryti tai, ką auka pajuto iš pirmų lūpų; Šiais veiksmais auka nori būti tikra, kad jo agresorius pajuto tą patį skausmą, ir taip neleisti jam toliau to daryti su kitais žmonėmis. Daug kartų kerštas gali būti taikomas tam pačiam asmeniui arba per jiems artimus trečiuosius asmenis, pavyzdžiui: policininkas, nužudęs nusikaltėlio brolį ir pasakęs, kad nusikaltėlis vėliau nužudė policininko brolį, tai buvo kerštas trečiosios šalys, nepatekusios į asmeninį konfliktą.
Keršto veiksmas buvo vykdomas daugelį metų, ypač jie buvo taikomi tose įmonėse, kurios turi iškreiptą ar silpną teismų sistemą; Dažniausias pavyzdys buvo tas, kad nužudyto asmens šeimai buvo leista nužudyti žudiką, tačiau jei abi (aukos ir agresoriaus) šeimos nesutiko su įvykdytu veiksmu, jos pasiekė susitarimą, kuriame buvo numatyta kova su daug kraujo tarp jų. Šias kovas gyventojų nariai žinojo kaip „ vendetus„Ir tai buvo kovos, laikomos teisėtomis valstybės akyse pagal mandatą; Ši priemonė buvo daugelio skirtingų kultūrų visuomenės dalis, pavyzdžiui: Japonijoje kiekviena šeima turėjo samurajų, kuris buvo apmokytas kovos menų ir buvo atsakingas už savo šeimos garbės apsaugą, jei tai paveikė kurią nors jo šeimą kad susidurčiau su juo.
