Skirtingai nuo kietųjų medžiagų, skysčiai turi galimybę tekėti, tai yra, jei skystis yra judinamas, judėdamas jis bando likti visi kartu ir tiksliai priskiriama jo dorybė būti klampiu. Klampumo yra atsparumas turinti molekules, kurios sudaro iki skystis atskirti nuo vienas kito, tai yra, yra skysčio atsparumas deformuotis, ir tai opozicija yra dėl to, kad lipnios pajėgų turintys skysčio ar skysčio molekulių su kitų to paties skysčio molekulių atžvilgiu.
Svarbu pažymėti, kad klampa yra savybė, esanti judančiuose skysčiuose, jos negalima atsispindėti statiniame skystyje, nes jei skystis išliks fiksuotas, jį sudarančioms molekulėms nereikės bendrauti tarpusavyje ir bandyti likti kartu. Kai klampumas rodomas skystyje, jis bando priešintis jo judėjimui, kuris gaunamas naudojant jėgą.
Kuo didesnės skysčio molekulės, tuo didesnį atsparumą jos turės savo poslinkiui, todėl šiuo atveju sakoma, kad šie skysčiai yra klampesni dėl to, kad jų molekulių poslinkis vyksta lėčiau (priežastis yra tai, kad tarpmolekulinės jėgos, esančios šiame skystyje, yra stipresnės), kitaip, kai jį sudarančios molekulės bus mažesnės, jos turės mažiau priešingos jėgos, todėl jų judėjimas bus greitesnis (joms būdingos silpnos tarpmolekulinės jėgos).
Tai, kad skystis yra klampesnis už kitą, reiškia, kad jis labiau priešinasi jo deformacijai, tačiau vien dėl skysčio šilumos energijos (temperatūros padidėjimo) veikimo jis sumažina klampą, dėl kurio gali judėti daug greičiau. Be skysčių, dujos taip pat pasižymi klampumu, nes jos taip pat yra skysčiai arba jas galima judėti, tačiau šiuo atveju jų poveikis paprastai yra nereikšmingas, nes į jas atsižvelgiama kaip į idealius skysčius.
