Sąvoką „džihadas“ Vakarų politikai žiniasklaidoje plačiai naudoja (dažnai netiksliai). Arabų kalba šis žodis konceptualizuojamas kaip „ kova “ arba „kova“; Islamo regione tai gali reikšti vidinę žmogaus kovą prieš pagrindinius instinktus (pvz., Pyktį), pastangas sukurti gerą musulmonų visuomenę arba karą dėl tikėjimo prieš tikinčiuosius.
Žodį „džihadas“ nuo 1990-ųjų taip pat vartojo Vakarų mokslininkai, kurių dažnis padidėjo nuo teroristinio išpuolio prieš Jungtines Valstijas 2001 m. Lapkričio 9 d., Siekiant atskirti ar priskirti prie nesmurtinių. ar smurtą musulmonų sunitų atžvilgiu. Taip yra todėl, kad musulmonai yra tvirtai įsitikinę pertvarkę vyriausybę ir visuomenę pagal islamo įstatymus, vadinamus „sharai“.
Svarbu pabrėžti, kad džihadistai turi ideologiją, kurioje teigiama, kad būtina smurtinė kova, siekiant pašalinti kliūtis, atkurtas Dievo įstatymui Žemėje ir musulmonų bendruomenės gynybai (žinoma kaip ir umma) prieš neištikimus religijai, taip pat ir apostatus (žmones, kurie atsisakė religijos).
Jei agresijai grasina umma (musulmonų bendruomenė), džihadistai teigia, kad džihadas yra ne tik kolektyvinis visos visuomenės įsipareigojimas, bet ir asmeninė pareiga, kurią privalo vykdyti visi geros būklės musulmonai. taip pat maldos, ritualai ir pasninkas Ramadano metu yra įtraukti į įsipareigojimus. Sąvokos „džihadas“ nevartoja daugelis musulmonų, nes mano, kad tai neteisinga asociacija, turinti neteisingą kilnaus religinio elgesio ir neteisėto smurto sampratą.
Vietoj džihadistų jie vartoja terminą „ iškrypėlis ar nusidėjėlis “ prieš visus musulmonus, dalyvaujančius smurtiniuose veiksmuose, teigdami, kad jie nukrypo ar sugadino religinius mokymus. Nors visiems džihadistams keliami tie patys pagrindiniai tikslai, tai yra islamo plėtimasis ir vengimas pavojaus, galinčio paveikti jo žmones, jų prioritetai gali skirtis.
