Norėdami pradėti, būtina žinoti, ką reiškia terminas azotas, tai yra cheminis elementas, kurio simbolis yra "N". Žemės atmosferą sudaro šis elementas 78 proc., Todėl jis yra vienas iš gausiausių elementų žemėje. Šis elementas yra nepaprastai svarbus gyvoms būtybėms, nes jo dėka galima atlikti daugumą reikšmingiausių biologinių procesų.
Todėl azoto ciklas yra biogeocheminis ciklas, išsiskiriantis azoto tranzitu per skirtingus planetos cheminius ir biologinius pokyčius. Šis ciklas paprastai kartojasi vėl ir vėl, tai yra, oras pereina į žemę ir atvirkščiai. Jam būdingas labai sudėtingas ciklas, nes elementas turi pereiti skirtingus procesus, kol grįžta į atmosferą.
Etapai, per kuriuos turi praeiti azotas, yra šie:
Fiksacija: tai yra pirmas žingsnis, kad azotas būtų fiksuojamas žemės atmosferoje. Tai gali atsitikti dėl žaibo bangos ar kai kurių bakterijų, kurios azotą suriša su augalais, veiklos.
Ammonifikacija: dirvožemis yra pilnas bakterijų, šios bakterijos turi fermentų, kurie dujinį azotą paverčia amonio jonais, kurie galiausiai laikosi dirvožemyje.
Nitrifikacija: azotui patekus į dirvą, kita bakterijų grupė amoniaką ir amonį paverčia nitritais, kurie vėliau virsta nitratais.
Pasisavinimas: dirvožemyje esančius nitratus augalai absorbuoja ir iš jų gamina baltymus, kurie per maisto grandinę patenka į gyvūnus. Šis ciklas vėl prasideda mirus gyvūnams ir augalams.
Denitrifikacija: dalis šio dirvožemyje esančio nitrato prarandama denitrifikacijos proceso metu. Šio proceso metu tam tikros bakterijos modifikuoja nitratus ir azoto dujas, išleisdamos jas į atmosferą.
Azoto svarba yra nauda, kurią jis teikia gyvoms būtybėms. Azotas yra būtinas, kad augalų ir gyvūnų ląstelės veiktų efektyviai. Savo ruožtu augalams vystytis ir sėkloms auginti reikia azoto.
Tiek augalai, tiek gyvūnai negali tiesiogiai absorbuoti azoto, todėl azoto ciklas jiems yra gyvybiškai svarbus.
