Daugelis žmonių, jei ne visi, turi žinių ir atpažįsta aplinką, kurioje jie yra dėl juslių, tokių jausmų iš viso yra penki ir jie yra kvapas, regėjimas, skonis, prisilietimas. o ausis. Visi jutimai priklauso nuo tam tikro organo, kad jie galėtų tinkamai atlikti savo funkciją, pavyzdžiui, kvapas priklauso nuo nosies, regėjimas skaičiuoja akis, skonis yra susijęs su burna, prisilietimu rankomis ir galiausiai ausies ausimi, todėl šie organai turi užfiksuoti tam tikrus įspūdžius, kurie labai greitai perduodami smegenims, ir tai Galiausiai, dėl savo didelio judrumo, jis pavers juos pojūčiais, kurie žmonėms perduoda šalčio ar daikto šilumos pojūčius, pajunta kvapą, pamato ką nors ar ką nors, išgirsta garsą ir jaučia maisto skonį.
Pirmasis iš jutimų yra regėjimas: apibūdinamas kaip gebėjimas atskirti daiktus ir jų aplinką, kurioje jis yra. Organas, kuris yra susijęs su šiuo jausmu, yra akis, kurios tikslas yra užfiksuoti šviesos vibracijas, kurios juda bangos pavidalu ir vibruoja kontaktuodamos su skirtingais kūnais, perduodamos juos į smegenis.
Savo ruožtu klausa, kurios susijęs organas yra ausis, yra jutimas, leidžiantis išgirsti visus garsus, pats organas yra galvos šonuose.
Kvapas yra jausmas, per kurį suvokiami kvapai. Šiuo atveju yra geltonos spalvos gleivės, esančios nosies viršuje ir turinčios gausias nervines galūnes, kilusias iš uoslės nervo. Medžiaga atsakinga už atspaudų rinkimą ir tuo pačiu jų perdavimą į smegenis. Kita vertus, itin kraujagyslinė raudona gleivinė sušildo kvėpuojamą orą. Šios dvi medžiagos sudaro vadinamąją hipofizės membraną, kuri iškloja vidines nosies sienas.
Skonis, būdamas pagrindiniu šia prasme, yra liežuvis, kurį sudaro raumenys, leidžiantys jam atlikti įvairius judesius.
Galiausiai, jį galima rasti palietus, visa informacija, kuri suvokiama kaip regos ir klausos pojūčių rezultatas, nervinių galūnių dėka perduodama smegenims. Tas pats atsitinka ir su oda.
