Tai laikotarpis, prasidedantis nuo žmogaus pradžios žemėje iki 4000 m. Pr. Kr., Jo pavadinimas yra dėl to, kad per šį laikotarpį žmogus sukūrė daugybę būdų, kaip iškirpti akmenį, ir parengti bei sukurti aštrius įrankius, Tokie įrankiai palengvino žmogaus užduotis, tokias kaip gyvūnų medžioklė, mėsos pjaustymas ir maisto rinkimas, visa tai bėgant metams vystėsi, nes žmogui pavykus iškalti skirtingų rūšių akmenis ir su skirtingais kraštais, jų panaudojimas taip pat buvo įvairus. kad būtų galima duoti.
Akmens amžius yra suskirstytas į tris skirtingus laikotarpius, atsižvelgiant į jų metu sukurtų įrankių plėtrą, tai yra paleolitas, mezolitas ir neolitas.
- Paleolitas: jis prasidėjo kuriant iš akmens pagamintus instrumentus, pagamintus Homo Habilis. Šis laikotarpis prasidėjo daugiau nei 2 milijonus metų, per tą laiką žemėje gyvenimas buvo sunkus dėl klimato reiškinių (apledėjimo) ir pavojingų gyvūnų įvairovė, žmogui būdinga rinkti vaisius ir medžioti gyvūnus, surinkta mažose populiacijose, kurios nuolat judėjo ieškodamos gyvūnų, kurie aprūpindavo juos maistu. Šis laikotarpis savo ruožtu skirstomas į tris, paleolito, žemutinį, vidurinį ir viršutinį. Žemasis paleolitas, naujakuriai, kurie tuo metu gyveno žemėje, pasižymėjo pradinių įrankių, tokių kaip kirviai, kurie palengvino medžioklę, kūrimu, kurie kartu su surinkimu saugiame maisto šaltinyje. Viduriniame paleolite buvo sukurti labiau apakinantys įrankiaiDėl uolos įtraukimo į uolos apdorojimo procesą, per šį laiką atsirado mirusiųjų laidojimo praktika. Galiausiai buvo įsikūręs Aukštutinis paleolitas. Reikšmingiausias aukštojo paleolito laikų pasiekimas buvo kitų medžiagų, tokių kaip kaulai, naudojimas įrankiams gaminti, tapyba urvuose taip pat tapo įprasta.
- Mezolitas: čia žmogus tęsė savo protėvių mokymus, tačiau medžioklės srityje buvo padaryta didelė pažanga įgyvendinant lanką ir strėlę, taip padidinant medžioklės efektyvumą, jis taip pat pradėtas naudoti mediena kaip nauja medžiaga įrankiams gaminti.
- Neolitas: per šį laiką žmonėms pavyko užmegzti domino priešais gamtą, sukūrus uolienų poliravimo ir gręžimo metodus, leidžiančius atlikti kitas užduotis, pavyzdžiui, kirsti medžius, kurie leido plėtoti plaustus žvejybai ir kelionėms. Buvo išmokta gaminti siūlus ir pinti gyvūninės ir augalinės kilmės pluoštus, naudojant ugnį jie pradėjo gaminti keraminius indus. Viso šio vystymosi dėka žmogui pavyko įgyvendinti maisto gamybos sistemas sėjant, veisiant ir prijaukinant gyvūnus.
