Šaltasis karas buvo politinė, ekonominė, socialinė, karinė, informacinė, mokslo ir sporto akistata inicijuotas Antrojo pasaulinio karo per vakarų (kapitalistinėje) blokada , vadovaujama JAV ir Rytų bloko vadovaujama Sovietų Sąjungoje.
Jo kilmė buvo 1945 metais, per Sovietų Sąjungos įtampą (nuo perestroikos 1985 rudenį Berlyno sienos 1989 ir paspauskite narė SSRS, 1991). Nei viena, nei kita šalis nesiėmė tiesioginių veiksmų prieš vadinamąjį „šaltojo karo“ konfliktą.
Šios konfrontacijos priežastys iš esmės yra ideologinės ir politinės. Galiausiai Sovietų Sąjunga finansavo ir rėmė revoliucijas bei socialines vyriausybes, o JAV atvirai palaikė ir propagavo destabilizaciją bei perversmus, daugiausia Lotynų Amerikoje, abiem atvejais buvo rimtai pažeistos žmogaus teisės.
Nors šie susirėmimai nesukėlė pasaulinio karo, susijusių ekonominių, politinių ir ideologinių konfliktų esmė ir sunkumas žymėjo reikšmingą XX a. Antrosios pusės istorijos dalį. Abi supervalstybės tikrai norėjo įdiegti savo valdymo modelį visame pasaulyje.
Kai kurie šio laikotarpio karai buvo: Graikijos pilietinis karas, Korėjos karas, Vietnamo karas, Pirmasis Afganistano karas, Libano pilietinis karas, Angolos karas, Indijos ir Pakistano karas ir Persijos įlankos karas.
Konkrečia prasme, nurodant geopolitinę įtampą tarp Sovietų Sąjungos ir JAV, šaltojo karo terminas buvo priskirtas Amerikos finansininkui ir prezidento patarėjui Bernardui Baruchui. 1947 m. Balandžio 16 d. Baruchas pasakė kalbą, kurioje jis pasakė: „Neapsigaukime: mes panirę į šaltą karą“. Reikėtų pažymėti, kad 1945 m. George'as Orwellas dar prieš terminą pateikė nuorodą, kai paaiškino: „valstybė, kuri buvo ir nenugalima, ir nuolatinė„ šalto karo “su kaimynais būsena“. Terminą taip pat išpopuliarino apžvalgininkas Walteris Lippmannas, 1947 m. Leidęs knygą „Šaltasis karas“.
2008 m. Barackas Obama santykiuose su JAV pasiūlė „pradėti nuo nulio“. JAV ir Rusija, tačiau siūlo įdiegti priešraketinės gynybos sistemą, kuri kelia grėsmę Rusijos saugumui.
Vladimiras Putinas ne kartą yra atskleidęs NATO valstybių veidmainystę, skelbdamas joms „taiką“ ir išplėsdamas jų karines bazes Europoje, padidindamas savo karius Lenkijoje, įvedęs Rusijai ekonomines sankcijas ir palaikydamas partizanų grupuotes bei sąmokslininkus. Kraštutinės dešinės Europoje buvusios Rusijos įtakos regionuose stipriausias atvejis yra Ukraina, palaikanti vyriausybę ir neonacių frakcijas.
