Žodis Skaičius kilęs iš lotynų kalbos numĕrus , turintis tą pačią reikšmę. Tai yra bet koks ženklas ar simbolis, naudojamas žymėti kiekius, vertes ar subjektus, kurie elgiasi kaip dydžiai. Tai santykio tarp kiekio ir vieneto išraiška.
Nuo pat civilizacijos pradžios žmogus patyrė poreikį skaičiuoti, taip sugalvodamas skaičius, kaip yra romėnų ar arabų skaitmenimis (arabai juos pristatė Europai), pastarieji yra dažniausiai naudojami simboliai skaičiams reprezentuoti., kurie yra 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 0.
Skaičiai yra sugrupuoti į rinkinius arba įvairias struktūras. Kiekvienas skaičių rinkinys apima ankstesnįjį, jis yra išsamesnis už jį ir turi daugiau galimybių savo veikloje.
Skaičių rinkinį galima suskirstyti į: natūralius skaičius, kuriuos paprastai naudojame skaičiuoti, jie yra teigiami skaičiai ir be dešimtainės dalies (N = 0,1, 2, 3,…). Į sveikieji skaičiai, apima visas natūralių ir jų priešingybės; tai yra, įskaitant neiginius (-2, -1,0, 1, 2,…).
Taip pat yra racionalių skaičių, tokių, kuriuos galima išreikšti dviejų sveikųjų skaičių dalimi. Racionaliųjų skaičių rinkinį Q sudaro sveiki skaičiai ir trupmeniniai skaičiai (trupmenos pavidalu). Į iracionalių numeriai yra numeriai, kurie begalinį dešimtosios dalies (3.5, 60.2,…).
Į realieji skaičiai, apvyniokite visus numerius anksčiau aprašytas. Jie apima tikrąją tiesę ir bet kuris jos taškas yra tikrasis skaičius. Tikrieji skaičiai nėra išdėstyti taip, kad juos būtų galima užsisakyti po vieną; tai yra racionalaus skaičiaus „kito“ nėra, nes tarp bet kokių dviejų racionalių skaičių yra ir kitos begalybės.
Galiausiai turime įsivaizduojamus skaičius, tuos, kurie gaunami išgaunant neigiamo skaičiaus kvadratinę šaknį. Ir kompleksiniai skaičiai, kuriuos formuoja visi realieji skaičiai ir visi įsivaizduojami skaičiai.
Gramatikos srityje skaičius yra gramatinė kategorija, išreiškianti žodžio savitumą ir daugiskaitą. Skaičiuje išskiriamas vienaskaita, kuri žymi vieną būtį ar daiktą, ir daugiskaita, nurodanti daugiau nei vieną ar aibę.
